Nors Lietuvos noras stabdyti nesaugų Astravo AE projektą ir nepirkti ten gaminamos elektros atrodo logiškas ir suprantamas, tačiau visuomenėje pasigirsta abejonių. Kaip antai, kodėl Lietuva, rodydama vaikiškus kaprizus, atsisakys pigios Astravo elektros, o pati rinkoje pirks brangesnę.
Tuo tarpu praėjusią savaitę europarlamentaras Rolandas Paksas susitiko su Baltarusijos energetikos ministru Viktoru Karankevičiumi ir pareiškė, kad Astravo atominė elektrinė (AE) galėtų aprūpinti elektra ne tik Baltarusiją, bet ir visą regioną, įskaitant ir Lietuvą.
Tačiau „pigi“ Astravo elektra Lietuvai ir visam Baltijos regionui kainuotų labai brangiai, nes šis projektas toli gražu ne ekonominis, tačiau gerai apgalvotas politinis Kremliaus žaidimas, siekiant riboti viso regiono energetinę nepriklausomybę.
Turbūt geriausiai Lukašenkos ir Rusijos tikslus išreiškia citata iš oficialios jo kalbos 2013 m. Baltarusijos valstybiniame universitete: „Astravas taps užstrigusiu žuvies kaulu Baltijos ir ES šalių gerklėse“.
Energetikos projektai – Rusijos vėzdas galiai demonstruoti
Diskutuojant apie Astravo AE visada reiktų įvardinti, tikruosius Rusijos energetikos politikos siekius. Ekspertai vienbalsiai sutaria, kad energetika Kremliui – tai politinis įrankis ekonominiam spaudimui įgyvendinti.
Šioje vietoje vertėtų prisiminti ir Astravo projekto atsiradimo užkulisius ir gudrius Maskvos žaidimus.
2009 m., įsismarkavus pasaulinei finansų krizei, Rusija vylioja A. Lukašenką 10 mlrd. JAV dolerių paskola Astravo atominės elektrinės statyboms šalia Lietuvos aukštos įtampos linijų. Tuo tarpu Lukašenka neatsisako sandorio su velniu, bet kiek apsigauna. Nors ir gauna pinigų iš Rusijos krizės nualintai šaliai, tačiau didžioji dalis jų grįžta atgal Rusijai per valstybinę Rusijos korporacija Rosatom, vykdančia elektrinės statybas. Tuo tarpu Rusija dar labiau sustiprina savo pozicijas regione.
Tuo metu Lietuvai didžiausią nerimą kelia tai, kad Astravo AE statybų darbai vyksta skubotai ir nepaisant kokybės standartų, kai tuo metu Baltarusija giriasi, jog Astravo AE bus pigiausiai pastatyta branduolinė jėgainė pasaulyje.
Maža to kaskart, kai Lietuva išreiškia savo neigiamą poziciją dėl nesaugios Astravo AE, Kremlius drauge su Lukašenka šalia padidintos propagandos pliūpsnio panaudoja ir ekonominį šantažą – esą Baltarusija savo šalies krovinius iš Klaipėdos uosto nukreips į Rygą. Tuomet kai Klaipėdos uoste baltarusiški kroviniai sudaro didelę dalį uosto tranzitinių krovinių apyvartos, tai būtų ekonominis smūgis Lietuvai už tai kad nepalaiko Rusijos energetikos projektų
Tikroji pigios elektros kaina – tapimas rusiškos energijos įkaitais
Nors skaičiuojama, kad Astravo AE elektros savikaina bus bent 40 proc. didesnė nei rinkoje, tačiau neabejojama, kad eksporto kaina dirbtinai, t. y. politiniais sprendimais, bus mažinama siekiant išlaikyti jos konkurencingumą.
Tai yra kaina, kurią Kremlius pasiruošęs sumokėti, už savo galių Baltijos regione sustiprinimą. Tačiau kokią kainą už pigią elektrą papildomai sumokėtų Lietuva ir visas regionas? Nėra abejonių – tai energetinė priklausomybė nuo Rusijos ir viso regiono pažeidžiamas šantažui.
Į regioną plūstelėjus toksiškai Astravo elektrai dingtų paskatos Lietuvoje vystyti vietinius atsinaujinančios energetikos gamybos pajėgumus, kurie leistų užtikrinti energetinę nepriklausomybę ateityje.
Šioje vietoje reiktų atkreipti dėmesį, kad Lietuva kol kas yra priklausoma nuo elektros importo, jos importuojame daugiau kaip du trečdalius. Siekdami išsivaduoti iš priklausomybės nuo elektros importo siekiame vystyti vietinę atsinaujinančios energetikos gamybą, kad iki 2050 m. visa Lietuvoje suvartojama elektra būta pagaminta Lietuvoje.
Nesaugios Astravo elektros įsileidimas į rinką ne tik lėtintų mūsų energetikos vystymąsi, tačiau ir padarytų mus pažeidžiamus Rusijos šantažui. Įsivaizduokime situaciją, kurioje sunkiai prognozuojamumas kaimynas iš rytų nusprendžia perpus apriboti ar apskritai nutraukti elektros tiekimą? Kadangi mokama kaina yra politinė, ją taip pat būtų galima bet kada didinti, kaip tai ilga laiką buvo daroma su rusiškomis dujomis.
***
Nors visuomenės apklausos rodo, kad didžiausią grėsmę nacionaliniam saugumui matome iš Rusijos, deja vis dar atsiranda rožiniais akiniais besižvalgančių į neva „pigią“ rusišką elektrą iš Astravo. Deja, rožiniai akiniai neleidžia pamatyti viso paveikslo. Viena vertus, siekdami apsaugos nuo nedraugiško kaimyno iš Rytų kasmet mūsų saugumui skiriame šimtus milijonų eurų, tikėdamiesi, kad mūsų NATO partneriai mus apsaugos. Antra vertus nusprendus pirkti elektrą iš Astravo šimtai milijonų eurų per Astravą tekėtų į tiesiai į Rusijos kišenę ir stiprintų jos ekonomines, politinės ir karines galias.