3D spausdintuvu jau spausdinami automobilių varikliai. Spausdinami kaulai ir kraujagyslės, tiltai ir pastatai. Mokslininkai teigia, kad ne už kalnų diena, kai bus atspausdinta žmogaus širdis ir inkstai. Tai tik dalis 4-osios pramonės revoliucijos pasiekimų, kurie vis labiau veržiasi į mūsų kasdienį gyvenimą.

Kaip stiprinti mokslo ir verslo sąjungą? Kaip Lietuvai ir Europai nepramiegoti šios revoliucijos, dar labiau ją įsileisti į savo namus? Ir kokią įtaką ES ir Lietuvos pažangai turi ir turės Europos Parlamentas?

Mokslui ir verslui – vieno langelio principas

Nenori atsilikti, bankrutuoti, nori gyventi geriau – tobulėk, didink savo vertę ir konkurencinę galią, kurk tobulesnes paslaugas ir produktus. Trumpiau – būk inovatyvus. Tai galioja ir žmonėms, ir įmonėms, ir valstybėms.

Džiugu, kad Lietuva pagaliau rodo pastangas nepramiegoti revoliucijos. Pirmąją šių metų dieną tyliai, be fanfarų ir fejerverkų, Lietuvoje įsigaliojo Technologijų ir inovacijų įstatymas. Tai reiškia naujas sąlygas Lietuvos mokslui ir verslui dirbti bei užsidirbti kartu, kurti tobulesnius produktus ir technologijas. Tai reiškia didesnį Lietuvos konkurencingumą ir pažangą bei didėjančius atlyginimus.

Iki 2021 metų turi būti įkurta viena (vietoj kelių) technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti agentūra, veikianti vieno langelio principu. Mokslininkai ir verslininkai gali pagrįstai tikėtis aiškesnių taisyklių ir mažiau biurokratijos, paprastesnio, tikslesnio ir greitesnio finansinės paramos teikimo mechanizmo.

2021 metais turi pradėti veikti Inovacijų skatinimo fondas, kurio pagrindas – ES parama, skirta mokslo pasiekimais grįstoms technologijoms diegti ir tobulesniems produktams gaminti. Nemaža dalis šios paramos būtų teikiama neatlygintinai.

Visa tai – pačiu laiku.

Europos horizonte – 100 milijardų eurų moksliniams tyrimams

2021–2027 m. ES biudžete numatytos rekordinės lėšos moksliniams tyrimams ir inovacijoms (programa „Europos horizontas“) – per 100 milijardų eurų. Investicijas koordinuojanti Europos inovacijų taryba taip pat žada veikti vieno langelio principu. Ši Taryba privalės padėti perkelti į rinką pažangiausias technologijas iš mokslo laboratorijų į rinką.

Problema ta, kad dėl naujojo 2021–2027 m. ES biudžeto bus susitarta jau po Europos Parlamento rinkimų. Naujasis Europos Parlamentas neturėtų sutikti mažinti ES išlaidų moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Taip pat turėtų kontroliuoti Europos Komisijos ir Europos inovacijų tarybos veiklą. Tai būtų užduotis ir Lietuvoje išrinktiems europarlamentarams. Būtina siekti, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos Lietuvoje būtų sritimi, kuriai ES parama ne sumažėtų, o padidėtų.

Pasaulyje vyksta nuožmi konkurencija dėl produktų, paslaugų ir rinkų, o ES įmonės inovacijoms skiria vis dar mažiau lėšų nei jų konkurentai Kanadoje, Japonijoje, JAV, Pietų Korėjoje. Į priekį veržiasi Kinija.

Velnias slypi dar ir kitose detalėse. Kad ir tokioje: iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas kasmet skiria dešimtis milijonų eurų įmonių darbuotojams, netekusiems darbo, nes įmonės perkeliamos į trečiąsias šalis. Dažniausiai – į Aziją.

Konkurentų taikiklyje – aukštosios technologijos ir pramonė

Ir Vokietija, ir visa Europa nubudo, kai 2016-aisiais Kinija už 4,5 milijardo eurų įsigijo Vokietijos robotų gamintoją „Kuka“, vieną pažangiausių įmonių pasaulyje. Faktų, kai Kinija spaudė Europos įmones, kad šios perduotų naujausias technologijas mainais už galimybę patekti į Kinijos rinką, taip pat ne vienas ir ne du.

Nubusti reikėjo anksčiau, nes trečiųjų šalių kompanijos nevaržomai šimtais šienavo Europos aukštųjų technologijų, strategines įmones daugiau kaip dešimtmetį. Galima teigti, kad taip Europa išpardavė dalį savo 4-osios pramonės revoliucijos, taip išparduodama ir dalį savo ateities.

Tik šių metų pradžioje Europos Parlamentas balsavo už naująsias taisykles, numatančias valstybėms atidžiau vertinti užsienio investicijas. Naujosios taisyklės taikomos strateginę reikšmę turinčioms įmonėms, finansams ir naujausioms technologijoms, taip pat ir mokslinių tyrimų programoms. Vis dėlto šios taisyklės – labiau rekomendacinio pobūdžio: kiekviena valstybė savarankiškai priims sprendimą dėl konkrečių užsienio investicijų.

Naujai išrinktam Europos Parlamentui teks atsakomybė kontroliuoti, kaip šias taisykles įgyvendina Europos Komisija ir valstybės narės.

Ko turėtume pasiekti mes?

Labai svarbu, kad naujosios ES ir Lietuvos iniciatyvos dėl geresnio mokslo ir verslo bendradarbiavimo, dėl technologijų ir rinkos apsaugos neįklimptų biurokratijos pelkėje. O Lietuvai, užsibrėžusiai skatinti tobulesnius produktus ir technologijas, neužmiršti: valstybė yra ne tik didžiausia darbdavė, bet gali būti ir didžiausia užsakovė. Grandinėje mokslas-verslas-valstybė-Europa-žmogus turi būti stiprios ir saugios visos jungtys.

Tradiciškai mes giriamės savo pasiekimais lazerių srityje. Pelnytai, bet tai tėra tik mažytė dalis išsaugoto ir gerai išpuoselėto mokslinio palikimo.

Naujesnė banga – biotechnologijos. Sėkmingi moksliniai projektai tapo didžiuliu verslu (šiandien didelė jo dalis jau nebepriklauso Lietuvos savininkams), sukuria vis daugiau darbo vietų ir skatina naujų mokslininkų ir verslininkų įsitraukimą.

Paprastai mokslo pažanga mūsų šalyje siejama su gamtos, techniniais mokslais. Čia lengviau parodyti pažangą, ją paprasčiau pristaikyti praktikoje, paversti prekėmis. Kryptis konkurencinga ir teisinga, tačiau verta susiimti ir permąstyti mūsų požiūrį į tarpdisciplinines studijas. Būtent čia slypi didelės galimybės, susijusios su vadinamuoju ketvirtosios pramonės revoliucijos šuoliu. Tarkime, dirbtinio proto tyrimuose ir taikymo galimybėse mes nesame vėluojanti, bet lėtai įsitraukianti valstybė. Šiai sričiai reikia rimto mokslo ir valstybinių institucijų bendradarbiavimo. Dėl šių galimybių yra verta pakovoti ir europiniame lygyje.

Pažanga, kurią kuria mokslas kartu su verslu, – ne mados klyksmas, o būtinybė. Vis labiau senstanti Europos ir Lietuvos visuomenė jau netolimoje ateityje pareikalaus milžiniškų investicijų į sveikatos apsaugą ir socialines paslaugas. Be pažangių technologijų įveikti šiuos iššūkius bus neįmanoma.

Linas KONTRIMAS,
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų į Europos Parlamentą štabo vadovas, kandidatas