Gegužės 26-ąją rinksime savo atstovus į Europos Parlamentą 2019-2024 metams. Šis visų Europos Sąjungos pasirinkimas yra svarbu tuo, jog ES  lygmens teisės aktai – direktyvos, reglamentai – tiesiogiai įtakoja tris iš keturių kiekvienos ES valstybės narės įstatymų. Todėl nuo to, ką išrinksime į Europos Parlamentą, labai priklauso ir tai, kokie bus Lietuvos įstatymai.

Lietuvos piliečiai savo atstovus į Europos Parlamentą renka nuo 2004 m. Trejos EP kadencijos – atrodytų pakankamas laiko tarpas tam, kad įvertinti kurie mūsų šalies politikai ir kurios partijos dirba mūsų visų naudai, kurie – tik savo naudai, o kurie – tik „eina pareigas“. Deja, Lietuvos viešojoje erdvėje informacijos apie mūsų europarlamentarų veiklą tikrai nėra pakankamai, kas palieka daug vietos įvairiems gandams ar tiesiog neteisingoms žinioms.

Siekdami palengvinti piliečių pasirinkimą rinkimuose, mes atlikome nedidelį Lietuvos europarlamentarų veiklos 2014-2019 m. tyrimą. Tyrimui medžiagą ėmėme iš oficialaus šaltinio – EP (europarl.europa.eu) interneto svetainėje  skelbiamos informacijos apie europarlamentarų veiklą. Skaitant šį tekstą reikia turėti omenyje patį EP veiklos pobūdį – jis atstovauja Europos piliečių interesus ir tobulina Europos Komisijos siūlomų europinių teisės aktų projektus. Kiekvienam tokiam projektui yra rengiamas pranešimas arba nuomonė su siūlomais pakeitimais. Pranešimą rengia vienas pranešėjas, tačiau kartu dirba ir vadinamieji šešėliniai pranešėjai – kitų politinių frakcijų paskirti europarlamentarai.

EP nariai taip pat turi teisę užduoti klausimus Europos Komisijai, į kuriuos pastaroji privalo atsakyti. Tai yra geras būdas iškelti mažiau žinomą klausimą. Neretai tokie klausimai padeda atskleisti nacionalinio reguliavimo spragas ar priminti Komisijai jos nevykdomus įsipareigojimus. Pavyzdžiui, 2016 m. pradžioje atsakyme į B. Ropės klausimą ar iš tiesų už ES paramos lėšas ūkininkai gali pirkti tik naujus traktorius paaiškėjo, jog tokio reikalavimo nėra, o reikalavimą pirkti tik naujus traktorius yra įvedusi tik ankstesnė Lietuvos vyriausybė.

Be šios informacijos, svarbu žinoti, jog europarlamentarų aktyvumą vertina ir bent pora europiniu lygmeniu veikiančių nevyriausybinių organizacijų, savo tyrimų rezultatus pateikiančių interneto svetainėse meprankings.eu ir votewatch.eu. Apsiginklavę šiomis žiniomis mes nusprendėme apžvelgti per Lietuvos europarlamentarų darbo rezultatus.

Pradėjome pagal abėcėlę: nuo Laimos Andrikienės. Nepilną kadenciją dirbanti politikė spėjo parengti vieną pranešimą ir vieną nuomonę. Pranešimą apie Rytų Partnerystę ir nuomonę apie migrantų perkėlimą Europos Sąjungoje. Politikė dar spėjo devynis kartus pabūti šešėline pranešėja apie blockchain, globalizacijos poveikį prekybai, ir privačias saugos tarnybas, taip pat Arkties politiką, branduolinį saugumą, muitų politiką ir pagalbą norinčioms tapti ES narėmis.

Petras Auštrevičius per savo kadenciją parengė daugiau nei dešimt pranešimų įvairiomis temomis – dažniausiai – apie ES santykius su Moldova, branduolinių įrenginių saugumą ne ES šalyse ir žmogaus teisių padėtį pasaulyje. Šis politikas aštuoniolika kartų buvo šešėliniu pranešėju panašiomis temomis, taip apie ES santykius su Rusija ir Ukraina, keletas kurių turi svarbos ir Lietuvai – pvz. dėl nedraugiškos propagandos stabdymo ar smulkių ir vidutinių įmonių konkurencingumo. Pažymėtina, jog nei vienas šių pranešimų nebuvo parengtas Lietuvai itin svarbiame Regioninės politikos komitete, kurio nariu jis yra.

Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos narys Zigmantas Balčytis  dirbo rengdamas pranešimą apie Europos našiosios kompiuterijos įmones net keturis trumpus pranešimus apie ES biudžeto įvykdymą. Jo šešėlinių pranešimų sąraše aštuoniolika pavadinimų, daugiausiai apie apie įvairių europinių įmonių biudžeto ataskaitas.

Kita Lietuvos atstovė socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijoje, Vilija Blinkevičiūtė, per antrą kadenciją EP pasiekė kol kas aukščiausią Lietuvos atstovų užimtą vietą – ji yra vieno iš EP komitetų – Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė. Jos parlamentinė veikla apsiriboja vienu parengtu pranešimu apie profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimą bei keletu nuomonių apie jaunimo, globalizacijos poveikio ir mokslinių tyrimų finansavimo problematiką. Buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė taip pat dvidešimt du kartus buvo šešėline pranešėja apie daugiausiai socialinės politikos klausimus – nuo ES fondų vykdymo ataskaitų iki namų darbininkių teisų ir vaikų skurdo.

Trumpai sublizgusi liberalų žvaigždė Antanas Guoga ne tik spėjo pakeisti savo atstovaujamas partijas ir Lietuvoje ir Europoje, tačiau ir penkiolika kartų pabūti šešėliniu pranešėju dėl robotikos, geografinio blokavimo, virtualiųjų valiutų ir bendrosios rinkos valdymo. Per penkerius metus nei vienos nuomonės ar pranešimo A. Guoga neparengė.

Kitas, partinę priklausomybę taip pat pakeitęs mūsų šalies atstovas Valentinas Mazuronis, taip pat neparengė nei vienos nuomonės ar pranešimo ir spėjo pabūti šešėliniu pranešėju šešiomis skirtingomis temomis– nuo ES miškų strategijos iki Europos Komisijos narių klausymo procedūrų ar teisinių kliūčių šalinimo tarp ES valstybių narių.

Eksprezidentas Rolandas Paksas spėjo parengti du pranešimus apie santykius su JAV ir pabuvo šešėliniu pranešėju keletu dešimčių nuomonių įvairiausiais klausimais – nuo automobilių išmetamų dujų iki atsparumo mikrobams, energetikos, konkurencijos ir neįgaliųjų teisų.

LVŽS atstovas Bronis Ropė parengė nuomones dėl ES Bendrosios žemės ūkio politikos ateities ir dėl plastiko taršos mažinimo. Greta to, jis parengė šešias dešimtis šešėlinių pranešimų ir nuomonių Bendrosios žemės ūkio politikos ir Europos Sąjungos regioninės politikos srityse. Pateikęs 112 klausimų, jis yra vienas aktyviausių Komisijos „žadintojų“, o parengęs 939 pakeitimus ES teisės aktų projektams pagal šį rodiklį jis taip pat yra aktyviausias iš mūsų šalies atstovų.

Vieną pranešimą parengęs Algirdas Saudargas bei net šešėlinio pranešėjo statusu nei vieno pranešimo rengime nesudalyvavęs Valdemaras Tomaševskis tvirtai užėmė mažiausiai aktyvių Lietuvos atstovų pozicijas (atitinkamai 673 ir 731 iš 750 EP narių).

Darbo partijos įkūrėjas ir sugrįžtantis jos pirmininkas per bemaž penkerius darbo EP metus parengė vienintelį pranešimą apie Maltos prisijungimą prie Hagos konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų įteikimo užsienyje ir aštuoniolika kartų buvo šešėliniu pranešėju įvairiomis temomis – nuo kovą su smurtu prieš moteris iki darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų darbo vietoje.

Lietuvos atstovų Europos Parlamente veiklos rezultatus galima vertinti pagal du kriterijus. Vienas jų – veiklos aktyvumo rodikliai, kitas – veiklos nuoseklumas ir nauda savo šaliai. Pirmasis vertinimas – jau minėto MEP rankings tyrimo išvada, kai su teisės aktų pakeitimais sumuojami europarlamentaro pasakytų kalbų, pasirašytų deklaracijų ir daug kitų antraeilių rodiklių. Žinoma, vertinant pagal šį kriterijų itin daug pranašumų įgyja tie europarlamentarai, kurie dirba daug rezoliucijų ir deklaracijų rengiančiuose, tačiau realiai ES teisę mažai įtakojančiuose komitetuose, kaip užsienio reikalų ar lygių galimybių. Pagal šį vertinimą Lietuvos atstovai išsidėsto taip – Blinkevičiūtė, Auštrevičius, Paksas, Ropė, Balčytis, Uspaskich, Guoga, Mazuronis, Andrikienė Saudargas, Tomaševskis.

O štai, europarlamentarus pradėjus vertinti pagal tai, kokią realią naudą jie sukūrė juos siuntusiai šaliai, vertinimo rezultatai turėtų kiek pasikeisti. Pirma vieta be jokios abejonės turėtų atitekti dvejuose mūsų šaliai svarbiausiuose – Žemės ūkio ir kaimo plėtros bei Regioninės plėtros komitetuose dirbančiam Broniui Ropei, kuris visą savo kadenciją EP nuosekliai dirbo šiose srityse, siekdamas, jog europinės žemė sūkio ir sanglaudos politikos taptų palankesnės Lietuvos žmogui.

LVŽS komanda dalyvaudama 2019 m. EP rinkimuose įsipareigoja tęsti šią nuoseklaus, visų pirma į konkrečius rezultatus Lietuvai orientuotą darbo europiniu lygmeniu tradiciją. Na, o gegužės 26-iąją, Lietuvos piliečiai turės galimybę pasirinkti kas ateinančius penkerius metus juos atstovaus – dirbantys mūsų šalies naudai, dirbantys asmeniniams reitingų rodikliams ar tiesiog … mėgstantys nieko neveikti.